Dezinformacija ir įsilaužėliai: naujienų svetainės grumiasi su sugadintomis istorijomis

VAIZDO KREDITAS:
Paveikslėlio kredito
iStock

Dezinformacija ir įsilaužėliai: naujienų svetainės grumiasi su sugadintomis istorijomis

Dezinformacija ir įsilaužėliai: naujienų svetainės grumiasi su sugadintomis istorijomis

Paantraštės tekstas
Piratai perima naujienų organizacijų administravimo sistemas, kad galėtų manipuliuoti informacija, pakeldami netikrų naujienų turinio kūrimą į kitą lygį.
    • Autorius:
    • autoriaus vardas
      Quantumrun Foresight
    • Spalis 5, 2022

    Įžvalgos santrauka

    Netikros naujienos dabar įgauna grėsmingą posūkį, kai užsienio propagandistai ir įsilaužėliai įsiskverbia į gerbiamų naujienų svetaines, keičia turinį, kad skleistų klaidinančias istorijas. Šios taktikos ne tik kelia grėsmę pagrindinės žiniasklaidos patikimumui, bet ir panaudoja melagingų pasakojimų galią, kuri skatina internetinę propagandą ir informacinį karą. Šių dezinformacijos kampanijų aprėptis apima AI sukurtų žurnalistų asmenybių kūrimą ir manipuliavimą socialinės žiniasklaidos platformomis, raginant reaguoti į kibernetinį saugumą ir turinio tikrinimą.

    Dezinformacijos ir įsilaužėlių kontekstas

    Užsienio propagandistai pradėjo pasitelkti įsilaužėlius, kad vykdytų unikalią netikrų naujienų platinimo formą: įsiskverbti į naujienų svetaines, klastodami duomenis ir skelbdami klaidinančias internetines naujienų istorijas, kuriomis išnaudojama šių naujienų agentūrų patikima reputacija. Šios naujos dezinformacijos kampanijos gali pamažu griauti visuomenės suvokimą apie pagrindines žiniasklaidos ir naujienų organizacijas. Nacionalinės valstybės ir kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužia į įvairias žiniasklaidą, kad įterptų melagingas istorijas kaip internetinės propagandos taktiką.

    Pavyzdžiui, 2021 m. buvo pranešta, kad Rusijos karinė žvalgyba GRU vykdė įsilaužimo kampanijas tokiose dezinformacijos svetainėse kaip InfoRos ir OneWorld.press. Pasak aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnų, GRU „psichologinio karo padalinys“, žinomas kaip padalinys 54777, buvo tiesiogiai už dezinformacijos kampaniją, kurioje buvo melagingų pranešimų, kad COVID-19 virusas buvo sukurtas JAV. Karo ekspertai baiminasi, kad išgalvotos istorijos, vaizduojamos kaip tikros naujienos, virs informacinio karo ginklais, skirtais sustiprinti žmonių pyktį, nerimą ir baimes.

    2020 m. kibernetinio saugumo įmonė „FireEye“ pranešė, kad „Ghostwriter“, į dezinformaciją orientuota grupė Rusijoje, nuo 2017 m. kovo kūrė ir platina išgalvotą turinį. Grupė daugiausia dėmesio skyrė karinio aljanso NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) ir JAV karių Lenkijoje piktnaudžiavimui. ir Baltijos valstybes. Grupė paskelbė sugadintą medžiagą socialiniuose tinkluose, įskaitant netikrų naujienų svetaines. Be to, „FireEye“ pastebėjo, kad „Ghostwriter“ įsilaužė į turinio valdymo sistemas, kad paskelbtų savo istorijas. Tada jie platino šiuos klaidingus pasakojimus suklastotais el. laiškais, socialinės žiniasklaidos įrašais ir vartotojų sukurtomis žiniomis kitose svetainėse. Klaidinanti informacija apima:

    • JAV kariuomenės agresija,
    • NATO kariai platina koronavirusą ir
    • NATO ruošiasi plataus masto invazijai į Baltarusiją.

    Trikdantis poveikis

    Vienas iš naujausių įsilaužėlių dezinformacijos kampanijų kovos laukų yra 2022 m. vasario mėn. Rusijos invazija į Ukrainą. Ukrainoje įsikūręs prokremliškas bulvarinis leidinys „Komsomolskaja Pravda“ tvirtino, kad programišiai sugadino ir laikraščio svetainėje paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Ukrainoje žuvo beveik 10,000 XNUMX Rusijos karių. „Komsomolskaja Pravda“ paskelbė, kad buvo įsilaužta į jos administratoriaus sąsają, o skaičiais buvo manipuliuojama. Nors ir nepatikrintos, JAV ir Ukrainos pareigūnų prognozės teigia, kad „nulaužti“ skaičiai gali būti tikslūs. Tuo tarpu nuo pradinio Ukrainos puolimo Rusijos vyriausybė privertė nepriklausomas žiniasklaidos organizacijas užsidaryti ir priėmė naujus įstatymus, baudžiančius žurnalistus, kurie priešinasi jos propagandai. 

    Tuo tarpu socialinės žiniasklaidos platformos „Facebook“, „YouTube“ ir „Twitter“ paskelbė, kad pašalino įrašus, nukreiptus į dezinformacijos kampanijas prieš Ukrainą. Meta atskleidė, kad šios dvi „Facebook“ kampanijos buvo nedidelės ir tik pradiniame etape. Pirmoji kampanija apėmė beveik 40 paskyrų, puslapių ir grupių tinklą Rusijoje ir Ukrainoje.

    Jie sukūrė netikras asmenybes, kuriose buvo kompiuteriu sukurtos profilio nuotraukos, atrodančios taip, lyg tai būtų nepriklausomi naujienų žurnalistai, tvirtinantys, kad Ukraina yra žlugusi valstybė. Tuo tarpu „Twitter“ uždraudė daugiau nei dešimt su kampanija susietų paskyrų. Pasak bendrovės atstovo, paskyros ir nuorodos atsirado Rusijoje ir buvo skirtos per naujienas paveikti viešas diskusijas apie Ukrainos situaciją.

    Dezinformacijos ir įsilaužėlių pasekmės

    Platesnės dezinformacijos ir įsilaužėlių pasekmės gali apimti: 

    • Daugėja dirbtinio intelekto sukurtų žurnalistų, kurie apsimeta, kad atstovauja teisėtiems naujienų šaltiniams, todėl internete plinta daugiau dezinformacijos.
    • Dirbtinio intelekto sukurtos operacijos ir komentarai, manipuliuojantys žmonių nuomone apie viešąją politiką ar nacionalinius rinkimus.
    • Socialinės žiniasklaidos platformos, investuojančios į algoritmus, kurie identifikuoja ir ištrina netikras naujienas bei netikras žurnalistų paskyras.
    • Naujienų įmonės, investuojančios į kibernetinį saugumą ir duomenų bei turinio tikrinimo sistemas, siekdamos užkirsti kelią įsilaužimo bandymams.
    • Dezinformacijos svetainės, kuriomis manipuliuoja įsilaužėliai.
    • Informacinio karo tarp nacionalinių valstybių augimas.

    Klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti

    • Kaip užtikrinate, kad jūsų naujienų šaltiniai būtų patikrinti ir teisėti?
    • Kaip kitaip žmonės gali apsisaugoti nuo išgalvotų naujienų?