Mėsos pabaiga 2035 m.: Maisto ateitis P2

VAIZDO KREDITAS: Quantumrun

Mėsos pabaiga 2035 m.: Maisto ateitis P2

    Yra mano sugalvotas senas posakis, kuris skamba maždaug taip: Negalite trūkti maisto, jei neturite per daug burnų maitinti.

    Dalis jūsų instinktyviai jaučia, kad posakis yra teisingas. Bet tai ne visas vaizdas. Tiesą sakant, maisto trūkumą lemia ne per didelis žmonių skaičius, o jų apetito pobūdis. Kitaip tariant, ateities kartų mityba nuves į ateitį, kurioje maisto trūkumas taps įprastas dalykas.

    Lauke Pirmoji dalis Šioje „Future of Food“ serijoje kalbėjome apie tai, kaip klimato kaita per ateinančius dešimtmečius turės didžiulį poveikį mūsų turimam maisto kiekiui. Toliau pateiktose pastraipose apžvelgsime šią tendenciją, kad pamatytume, kaip mūsų augančio pasaulio gyventojų demografija paveiks maisto rūšis, kuriomis mėgausimės savo vakarienės lėkštėse ateinančiais metais.

    Pasiekti didžiausią gyventojų skaičių

    Tikėkite ar ne, kalbant apie žmonių skaičiaus augimo tempą, yra gerų naujienų: jis lėtėja. Tačiau problema išlieka ta, kad ankstesnių, kūdikius mylinčių kartų pasaulinio gyventojų bumo impulsas išnyks dešimtmečiais. Štai kodėl net sumažėjus mūsų pasauliniam gimstamumui, mūsų prognozuojama gyventojų 2040 m bus vos per plauką daugiau nei devyni milijardai žmonių. Devyni milijardai.

    2015 m. šiuo metu turime 7.3 mlrd. Tikimasi, kad papildomi du milijardai gims Afrikoje ir Azijoje, o Amerikos ir Europos gyventojų skaičius išliks santykinai sustingęs arba tam tikruose regionuose sumažės. Tikimasi, kad iki amžiaus pabaigos pasaulio gyventojų skaičius pasieks 11 milijardų, o po to lėtai mažės iki tvarios pusiausvyros.

    Dabar tarp klimato kaitos, kuri sugriauna didelę mūsų turimos būsimos dirbamos žemės dalį, ir mūsų gyventojų skaičius išauga dar dviem milijardais, būtų teisinga manyti, kad blogiausia – kad mes niekaip negalime išmaitinti tiek žmonių. Bet tai ne visas vaizdas.

    Tokie pat baisūs įspėjimai buvo pateikti XX amžiaus sandūroje. Tada pasaulio gyventojų skaičius siekė apie du milijardus žmonių, ir mes manėme, kad niekaip negalėsime išmaitinti daugiau. Žymiausi ekspertai ir šių dienų politikos formuotojai pasisakė už įvairias normavimo ir gyventojų skaičiaus kontrolės priemones. Bet atspėkite, mes, gudrūs žmonės, naudojome savo gudrybes, kad išeitų iš blogiausių scenarijų. Nuo 1940-ųjų iki 1060-ųjų daugybė mokslinių tyrimų, plėtros ir technologijų perdavimo iniciatyvų paskatino Žalioji revoliucija kurie pamaitino milijonus ir padėjo pagrindą maisto pertekliui, kuriuo šiandien naudojasi dauguma pasaulio šalių. Taigi, kas šį kartą skiriasi?

    Besivystančio pasaulio kilimas

    Yra jaunų šalių vystymosi etapų, kurių metu jos iš skurdžios tautos tampa subrendusios, turinčios dideles vidutines pajamas vienam gyventojui. Iš veiksnių, lemiančių šiuos etapus, vienas didžiausių yra vidutinis šalies gyventojų amžius.

    Šalis su jaunesniu demografiniu rodikliu, kurioje dauguma gyventojų yra jaunesni nei 30 metų, paprastai auga daug greičiau nei šalys, kurių demografija senesnė. Jei galvojate apie tai makro lygmeniu, tai prasminga: jaunesni gyventojai paprastai reiškia daugiau žmonių, galinčių ir norinčių dirbti mažą atlyginimą, fizinį darbą; tokia demografinė padėtis pritraukia tarptautines įmones, kurios šiose šalyse steigia gamyklas, siekdamos sumažinti išlaidas samdant pigią darbo jėgą; šis užsienio investicijų potvynis leidžia jaunesnėms tautoms plėtoti savo infrastruktūrą ir suteikia žmonėms pajamų išlaikyti savo šeimas ir įsigyti namų bei prekių, reikalingų pakilti ekonomikos laiptais. Šį procesą ne kartą matėme Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo, tada Pietų Korėjoje, vėliau Kinijoje, Indijoje, Pietryčių Azijos tigrų valstijose ir dabar įvairiose Afrikos šalyse.

    Tačiau laikui bėgant, bręstant šalies demografijai ir ekonomikai, prasideda kitas jos raidos etapas. Čia dauguma gyventojų sulaukia 30–40 metų ir pradeda reikalauti dalykų, kuriuos Vakaruose laikome savaime suprantamu dalyku: geresnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų, geresnio valdymo ir visų kitų spąstų, kurių galima tikėtis iš išsivysčiusios šalies. Žinoma, šie reikalavimai padidina verslo išlaidas, todėl tarptautinės įmonės pasitraukia ir įkuria parduotuvę kitur. Tačiau būtent per šį pereinamąjį laikotarpį susiformuos vidurinė klasė, kad išlaikytų vidaus ekonomiką, nepasikliaujant vien išorinėmis užsienio investicijomis. (Taip, žinau, kad supaprastinu dalykus.)

    Nuo 2030-ųjų iki 2040-ųjų didžioji dalis Azijos (ypač Kinija) pateks į šį brandų vystymosi etapą, kai dauguma jų bus vyresni nei 35 metų amžiaus. Tiksliau, iki 2040 m. Azijoje gyvens penki milijardai žmonių, iš kurių 53.8 procentai bus vyresni nei 35 metų amžiaus, o tai reiškia, kad 2.7 milijardo žmonių pateks į savo vartotojiško gyvenimo finansinį pagrindą.

    Ir čia mes pajusime krizę – vienas geidžiamiausių žmonių iš besivystančių šalių prizų yra vakarietiška dieta. Tai reiškia bėdą.

    Problema su mėsa

    Trumpam pažvelkime į dietas: didžiojoje besivystančio pasaulio dalyje vidutinę dietą daugiausia sudaro ryžiai arba pagrindiniai grūdai, kartais suvartojama brangesnių baltymų iš žuvies ar gyvulių. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse vidutinė dieta reiškia, kad mėsos suvartojama daug daugiau ir dažniau – tiek įvairove, tiek baltymų tankiu.

    Problema ta, kad tradiciniai mėsos šaltiniai, tokie kaip žuvis ir gyvuliai, yra neįtikėtinai neveiksmingi baltymų šaltiniai, palyginti su baltymais, gaunamais iš augalų. Pavyzdžiui, norint pagaminti vieną svarą jautienos, reikia 13 svarų (5.6 kilogramo) grūdų ir 2,500 galonų (9,463 litrų) vandens. Pagalvokite, kiek dar žmonių būtų galima pamaitinti ir pamaitinti, jei mėsa būtų pašalinta iš lygties.

    Bet tegul čia tikra; dauguma pasaulio niekada to nenorėtų. Mes toleruojame pernelyg didelių išteklių investavimą į gyvulininkystę, nes dauguma išsivysčiusiose šalyse gyvenančių žmonių vertina mėsą kaip savo kasdienės mitybos dalį, o dauguma besivystančių šalių dalijasi šiomis vertybėmis ir siekia padidinti savo racioną. mėsos suvartojimas, tuo aukštyn ekonomikos laiptais jie kyla.

    (Atkreipkite dėmesį, kad bus tam tikrų išimčių dėl unikalių tradicinių receptų ir tam tikrų besivystančių šalių kultūrinių bei religinių skirtumų. Pavyzdžiui, Indija suvartoja labai mažai mėsos, palyginti su jos gyventojų skaičiumi, nes 80 procentų jos piliečių yra induistai ir dėl kultūrinių bei religinių priežasčių pasirenka vegetarišką mitybą.)

    Maisto traškėjimas

    Tikriausiai dabar galite atspėti, kur aš einu: įžengiame į pasaulį, kuriame mėsos paklausa palaipsniui sunaudos didžiąją dalį pasaulinių grūdų atsargų.

    Iš pradžių mėsos kaina pastebimai kils kasmet, pradedant maždaug 2025–2030 m. – grūdų kaina taip pat kils, bet daug stačiau. Ši tendencija tęsis iki vienų kvailai karštų metų 2030-ųjų pabaigoje, kai pasaulio grūdų gamyba žlugs (prisiminkite, ką sužinojome pirmoje dalyje). Kai tai atsitiks, grūdų ir mėsos kainos pakils į viršų, tarsi keista 2008 m. finansinės krizės versija.

    2035 m. mėsos šoko pasekmės

    Kai šis maisto kainų šuolis pasieks pasaulines rinkas, šūdas smarkiai palies gerbėjus. Kaip galite įsivaizduoti, maistas yra didelis dalykas, kai jo neužtenka, todėl viso pasaulio vyriausybės imsis skubių veiksmų, kad išspręstų šią problemą. Toliau pateikiamas maisto kainų šuolio po padarinių taškas, darant prielaidą, kad tai įvyks 2035 m.

    ● 2035–2039 m. – restoranų išlaidos didės kartu su tuščių stalų atsargomis. Daugelis vidutinių restoranų ir aukšto lygio greito maisto tinklų užsidarys; žemesnės klasės greito maisto vietos apribos meniu ir lėtą naujų vietų plėtrą; brangūs restoranai iš esmės išliks nepakitę.

    ● 2035 m. ir vėliau – kainų šoko skausmą pajus ir maisto prekių tinklai. Tarp įdarbinimo išlaidų ir nuolatinio maisto trūkumo jų ir taip mažos maržos taps labai plonos, o tai labai trukdys pelningumui; dauguma išliks versle naudodamiesi skubiomis vyriausybės paskolomis, todėl dauguma žmonių negali jomis pasinaudoti.

    ● 2035 m. – pasaulio vyriausybės imasi skubių veiksmų laikinai racionuoti maistą. Besivystančios šalys taiko karo padėtį, siekdamos kontroliuoti savo alkanus ir riaušes. Tam tikrose Afrikos, Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių srityse riaušės taps ypač žiaurios.

    ● 2036 m. – Vyriausybės patvirtino platų finansavimą naujoms GMO sėkloms, kurios yra atsparesnės klimato kaitai.

    ● 2036-2041 m. – Suaktyvintas naujų, hibridinių augalų veisimas.

    ● 2036 m. – Siekdamos išvengti pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kviečiai, ryžiai ir soja, trūkumo, pasaulio vyriausybės įgyvendina naują gyvulių augintojų kontrolę, reguliuodamos bendrą jiems leidžiamų turėti gyvulių kiekį.

    ● 2037 m. – panaikintos visos likusios subsidijos biokurui ir visa kita biokuro auginimas uždrausta. Vien šis veiksmas atlaisvina apie 25 procentus JAV grūdų atsargų žmonių maistui. Kiti pagrindiniai biokuro gamintojai, pvz., Brazilija, Vokietija ir Prancūzija, pastebi panašų grūdų prieinamumo pagerėjimą. Dauguma transporto priemonių šiuo metu vis tiek veikia elektra.

    ● 2039 m. – Įvesti nauji reglamentai ir subsidijos, siekiant pagerinti pasaulinę maisto logistiką, siekiant sumažinti supuvusio ar sugedusio maisto sukeliamų atliekų kiekį.

    ● 2040 m. – Vakarų vyriausybės, siekdamos geriau valdyti maisto tiekimą ir išvengti vidaus nestabilumo dėl maisto trūkumo, ypač gali pavesti visą žemės ūkio pramonę griežtesnei vyriausybės kontrolei. Bus didelis visuomenės spaudimas nutraukti maisto eksportą į turtingas maistą perkančias šalis, tokias kaip Kinija ir naftos turtingas Artimųjų Rytų valstybes.

    ● 2040 m. Apskritai šiomis vyriausybės iniciatyvomis siekiama išvengti didelio pasaulinio maisto trūkumo. Įvairių maisto produktų kainos stabilizuojasi, o vėliau palaipsniui didėja, palyginti su praėjusiais metais.

    ● 2040 m. – Siekiant geriau valdyti namų ūkio išlaidas, padidės susidomėjimas vegetarizmu, nes tradicinė mėsa (žuvis ir gyvuliai) visam laikui taps aukštesniųjų klasių maistu.

    ● 2040–2044 m. – atsidaro daugybė novatoriškų veganiškų ir vegetariškų restoranų tinklų ir tampa populiarūs. Vyriausybės subsidijuoja savo augimą taikydamos specialias mokesčių lengvatas, kad paskatintų platesnę paramą pigesnėms augalinės kilmės dietoms.

    ● 2041 m. – vyriausybės investuos dideles subsidijas kurdamos naujos kartos išmaniuosius, vertikalius ir požeminius ūkius. Šiuo metu Japonija ir Pietų Korėja bus pastarųjų dviejų lyderių.

    ● 2041 m. – vyriausybės investuoja tolesnes subsidijas ir greitesnį FDA patvirtinimą įvairioms maisto alternatyvoms.

    ● 2042 m. ir vėliau – ateities dietos bus turtingos maistinių medžiagų ir baltymų, tačiau niekada nebeprimins XX a.

    Šalutinė pastaba apie žuvį

    Galbūt pastebėjote, kad šios diskusijos metu aš tikrai nepaminėjau žuvies kaip pagrindinio maisto šaltinio, ir tai yra rimta priežastis. Šiandien pasaulinė žuvininkystė jau pavojingai išsenka. Tiesą sakant, mes pasiekėme tašką, kai didžioji dalis turguose parduodamos žuvies auginama rezervuaruose sausumoje arba (šiek tiek geriau) narveliuose atvirame vandenyne. Bet tai tik pradžia.

    Iki 2030-ųjų pabaigos klimato kaita išmes pakankamai anglies į mūsų vandenynus, kad jie taptų vis rūgštesni, o tai sumažins jų gebėjimą palaikyti gyvybę. Tai panašu į gyvenimą Kinijos didmiestyje, kur dėl anglies elektrinių taršos sunku kvėpuoti – štai kas pasaulio žuvų ir koralų rūšys patirs. Ir tada, kai atsižvelgsime į mūsų augantį gyventojų skaičių, nesunku numatyti, kad pasaulio žuvų ištekliai galiausiai bus sugauti iki kritinio lygio – kai kuriuose regionuose jie bus nustumti į žlugimo slenkstį, ypač Rytų Azijoje. Šios dvi tendencijos veiks kartu, kad padidintų kainas, net ir ūkiuose auginamų žuvų, todėl iš paprasto žmogaus dietos gali būti pašalinta visa maisto kategorija.

    Kaip VICE bendradarbė, Becky Ferreira, sumaniai paminėta: posakis, kad „jūroje daug žuvies“, nebebus tiesa. Deja, tai taip pat privers geriausius draugus iš viso pasaulio sugalvoti naujus vienetinius žaidimus, kurie padėtų paguosti savo BFF po to, kai juos aplenks SO.

    Visa tai kartu

    Ak, ar jums nepatinka, kai rašytojai apibendrina savo ilgos formos straipsnius, kuriuos jie per ilgai vergavo, į trumpą santrauką! Iki 2040 m. pateksime į ateitį, kurioje dėl vandens trūkumo ir klimato kaitos kylančios temperatūros bus vis mažiau dirbamos (dirbamos) žemės. Tuo pačiu metu pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki devynių milijardų. Didžioji dalis šio gyventojų skaičiaus augimo ateis iš besivystančių šalių, besivystančių šalių, kurių turtas per ateinančius du dešimtmečius augs. Prognozuojama, kad dėl didesnių disponuojamų pajamų padidės mėsos paklausa. Dėl padidėjusios mėsos paklausos bus sunaudota pasaulinė grūdų pasiūla, o tai sukels maisto trūkumą ir kainų šuolius, kurie gali destabilizuoti vyriausybes visame pasaulyje.

    Taigi dabar, kai geriau suprantate, kaip klimato kaita, gyventojų skaičiaus augimas ir demografija paveiks maisto ateitį. Likusioje šios serijos dalyje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, ką žmonija darys, kad išeitų iš šios netvarkos naujovėmis, tikėdamiesi kuo ilgiau išlaikyti mėsingą mitybą. Kitas: GMO ir supermaistas.

    Maisto serijos ateitis

    Klimato kaita ir maisto trūkumas | Maisto ateitis P1

    GMO prieš supermaistą | Maisto ateitis P3

    Išmanieji ir vertikalūs ūkiai | Maisto ateitis P4

    Jūsų ateities dieta: kenkėjai, mėsa in vitro ir sintetinis maistas | Maisto ateitis P5

    Kitas suplanuotas šios prognozės atnaujinimas

    2023-12-10